atverkti

atver̃kti, -ia (àtverkia), àtverkė BŽ46, NdŽ; N, M 1. žr. apverkti 1: Vieno dar neàtverkėm, o jau kitą laidojam Al. 2. intr. iki valios, pakankamai verkti, prisiverkti: Ak tu mano, kiek aš àtverkiau! Ps. Reik kožną dienelę atver̃kt Arm. Neverkiu aš, pirma atàverkiau, kai mane daužė [girtuoklis vyras] Klt. O, tėveli, pasigesim mes tavęs, kur tavo takeliai vaikštinėti, kur mes atver̃ksim? (rd.) JD1183. ^ Dabar neverksi – ištekėjus atverksi KrvP(Ds). | refl. Š, KŽ: Atsiver̃kta jau visas gyvenimas Ad. Aš atsiverkiau, kiek norėjau Bgt. Atsìverkė motina vaikam sergant Jnš. Atsiver̃ksi blogą vyrą gavus Jnš. Kaip metė šluotą [pamačiusi, kad įėjau], kaip tvėrė manę až kaklo bučiuot bučiuot, ajėgi verkt, atsìverkėm, atsibučiavom abidvi Avl. Neatsìverkia (negali nustoti verkti) boba, tokis geras vyras buvęs Drsk. 3. tr. verkiant išprašyti, išmelsti, išgelbėti, atgauti: Močia savo vaiką atverkė nuo marios ligos J. Kaip tu sirgai, aš tave àtverkiau, ir todėl išgijai J. Tai dar tu prapuolei: nei aš tave atpirksiu, nei aš tave atverksiù Al. Jaunų dienelių nebeatverksi LTR(Rk). Nebatžvengs žirgelis grynų aviželių, nebatverks mergelė rūtų vainikelio D61. ║ Š, OsG170, Š, L, NdŽ, KŽ, Mrj, Gs, Vdk verkiant prikelti mirusį: Jis verktų ir verktų, visą amžį verktų, kad tik savo motiną galėtų atver̃kti! J.Jabl. Vaikai teip verkia tos motinos, bet ką – ar atverksì Rm. Ji šauks motiną mirusią, bet nebeatšauks, nebeatverks rš. Gana, Rožele, liaukis verkusi: mamytės neatverksi, o gyva į žemę nesmuksi LzP. Verkė, vis tiek neàtverkė savo vaiko Dg. Tik mane atverks juoda žemelė, balta grabo lentelė TDrI158(Vdk). Ką jau čia atverksit ir atraudosit. Kad jau, musėt, amžinai prapuolė DS143(Šmk). Neatverks varpai, nei [v]argoneliai, neatverks sena matušė StnD28. 4. tr., intr. verkiant atlyginti, atkentėti: Už viską reik atver̃kt Mrk. Šįmet [sesuo] susilaukė vaiką; tą vaiką supa ir verkia – tai pernykštį juoką ir atverkia LMD(Grl). Anas te i nubartas, i nudurtas, i nustumtas buvo, anas da mažas – neverkia, vis až jį atverkiù Prng. 5. refl.žr. apverkti 3 (refl.): Atsìverkė karvė, eina ašaros iš akių Klt. 6. refl. Mlt, Dglš part. praet.žr. apverkti 5 (refl.): Jaunoja sėdi atsver̃kus Ck. Marti atsver̃kus – motiną parižavo (paralyžiavo) Sug. Vaikas atbėgo atsver̃kęs Ktk. Toji atsver̃kus, išsitepus Mlt. 7. refl.žr. apverkti 7 (refl.): Ė mūsų bulbės šiemet negardžios: atsiver̃kę kokios Vdš. Langas atsiver̃kęs (aprasojęs) Prng. \ verkti; apverkti; paapverkti; atverkti; daverkti; įverkti; išverkti; nuverkti; paverkti; parverkti; perverkti; praverkti; priverkti; papriverkti; razsiverkti; suverkti; užverkti